Senas suolelis prie ežero

Dorothy atėjo prie ežero. Oras buvo vėsus, bet ne itin šaltas. Ji pastebėjo seną suoliuką prie ežero ir atsisėdo ant jo. Suoliukas sugirgždėjo. Dorothy atsirėmė rankomis į suoliuką ir atlošė galvą į dangų. Dangumi plaukė keli debesėliai. Įdomu, kaip mano kanarėlei sekasi... Reikia sugalvoti jai vardą,-pagalvojo Dora. Ji atsistojo ir priėjo prie ežero. Atsitūpė ir pirštu pabraukė per ežero paviršių. Dugne matėsi plaukiajnačios mažos žuvytės. Dora norėjo vieną sugauti, bet žuvytės buvo greitesnės. Mergina pėmė vieną akmenuką nuo dugno . Ištraukė jiį. Jis buvo širdelės formos. Dora atsisėdo ant suoliuko ir užsižiūrėjo į tolį.

Iš Didžiosios salės su apelsinų skonio limonadu atžingsniavo pirmakursė Jenny. Ji buvo geros nuotaikos. Kaip visada. Ji nuėjo prie ežero vandens. Pavilgiusi rankas į ežerėlio vandenį ji nuprausė savo rankas kurios buvo aplipusios cukrumi nuo saldžiųjų lazdelių kurias pirko menėje. Atsisukusi ji pamatė užsisvajojusią profesorę Dorothy James, ta pačią su kuria salėje persimetė keliais žodžiais.
-Laba diena dar kartą, mokytoja. Kada prasidės jūsų pamokos?-pasiteiravo.

Dorothy nusipurtė ir pamačiusi, kad atėjo Jenny tarė jai:
-Labas. Nežinau žinok. Manau, netrukus ir pradėsiu pamokas.
Leo pažiūrėjo į akmenuką, kurį rado ežero dugne ir parodė jį Jenny.
-Štai, žiūrėk kokį akmenuką radau. Jis širdelės formos. Nedaug tokių būna,-tarė ji ir nusišypsojo.
Dorothy įsidėjo akmenuką į kelnių kišenę ir pažiūrėjo į ant rankos buvusį laikrodį.
-Jau penkios. Dar šviesu...
Dorothy nusišypsojo Jenny ir nubraukė užkritusią plaukų sruogą nuo veido.
-Šiandien nusipirkau kanarėlę parduotuvėje,-pasakė Dora. -Palikau ją kambary. Reikia nueiti pažiūrėti, kaip jai sekasi. Bet manau, gerai,-nusijuokė ji. -Na, gal aš ir eisiu. Gal į miestą kur...-tarė profesorė ir tarusi "iki" Jenny nuėjo lėtu žingsniu.

Šokio žingsneliu prie ežero ėjo Scarlett L'Moon-dar žinoma kaip Tamsiojo bokšto pirmakursė.Mergaitė pastebėjo ant suoliuko sėdinčias dvi žmogystas,great...Tarsi man reiktų kompanijos. Scarlett ne iš karto,kas ten sėdi,tad nelabai drąsiai ėjo link ežero.Galų gale visai sustojo.Eiti neiti.. Svarstė ji,ah,whatever,atėjau tai atėjau... Mergaitė žengė arčiau žmogystų ir tik tada pastebėjo,jog tai Jenny Tayler ir viena iš profesorių- Dorothy James,dėstanti Psichologiją. Scarlett labai domėjosi tokiais dalykais,todėl nekantriai laukė profesorės Dorothy pamokų. Lett priėjo prie jų.
-Sveika,Jenny,- šyptelėjo,- am,laba diena,profesore,- pažvelgė į mokytojos pusę ir paslaptingai šyptelėjo.

Simona atėjo prie ežero. Ji pamatė sėdinčias pirmakurses. Mergaitė pasisveikino us jomis:
-Sveikos,- pasisveikino su jomis Sima ir jos katytė sumiauksėjo.
Mergaitė paklausė:
-Galėčiau prisėsti šalia jūsų?
Simona net nusulaukė atsakymo ir iš karto atsisėdo ant suoliuko.
-Kokia aš nemandagi leiskite man prisistatyti mano vardas Simona kuo jūs vardu? O čia mano katė Princesė.- prisistatė Sima.
Simona jautėsi truputį kvailai, bet jai tas jausmas nulėkė šalina kai princesė sumiauksėjo. Simona iš karto pradėjo ją glostyti. Ir po to ji atsisuko į sėdinčias mergaites kurios sėdėjo prie jos.

Scarlett nulydėjo akimis išeinančią profesorę ir prisėdo šalia Jenny:
-Kaip laikaisi?-paklausė Lett ir šyptelėjo.
Jenny nespėjus atsakyti pamatė,kaip iš mokyklos pusės ateina dar nematyta mergaitė,ant švarkelio užsisegusi Drugelio Sparno emblemą.Scarlett akimis sekė mergaitę,kai ji paklausė ar galėtų sėstis.Lett truputį pasislinko ir parodė ranka,kad pirmakursė gali sėstis. Scarlett žiūrėjo į jos katę,kurią pristatė kaip Princesę,o pati prisistatė,kaip Simona.
-Malonu...-tarė L'Moon,- aš Scarlett L'Moon,- paskubomis išbėrė Lett ir pasitaisė ant veido užkritusią juodų plaukų sruogą.

-Labai malonu susipažinti,- tarė Simona. -Na pagaliau susipažinau nors su viena pirmakurse. Labai norėjau susipažinti su kuo nors nes draugų nelabai turiu daug.
Simona truputėli patylėjo nes neturėjo ką sakyti. Netikėtai Princesė nušoko nuo Simonos kelių ir pradėjo sėlinti prie žvirblio. Sima susimąstė. Ką ji nori daryti?[/] Staiga katytė užšoko ant žvirbliuko, bet nepagavo jo nes žvirblis buvo greitesnis. Katytė liūdnomis akytėmis pažiūrėjo į Simoną. Princesė nukreipė žvilgsni į Scarlett ir užšoko ant pirmakursės kelių. Simona net krūptelėjo.
-Princese, ką darai? Negalima. Nulipk.- papykusi Simona pasakė katei.
-Labai atsiprašau, Scarlett, nenorėjau, kad taip nutiktų,- atsiprašė Sima mergaitės. Simona pasėdėjo su mergaitėmis ir pagalvo. [i]Gal reikėtų nueiti į mišką? Mergaitė šiek tiek pabuvo, bet ji sumanė nueiti į mišką.
-Na gal aš jau eisiu nes norėčiau nueiti į mišką pasivaikščioti su savo kate,- pasakė Sima pirmakursėms ir išėjo su Princese.

Scarlett linktelėjo Simonai ir žiūrėjo į jos katę.Staiga katės žvilgsnis nukrypo tiesiai į Lett akis ir ši užšoko ant mergaitės kelių.Simona iškart pradėjo barti Princesę,kad ji užšoko ant Scarlett kelių.Nejaugi aš ją užkrėsiu,kad ji ant manęs užšoko? Mergaitė keistai pažvelgė į Simoną. Kai ši pareiškia norinti eiti į mišką Scarlett jai pamojavo ir nulydėjo akylu žvilgsniu.
-Jenny,manau ir aš eisiu...Reikia nueiti į parduotuves,- šyptelėjo Scarlett,- na,tai iki!
Pirmakursė atsistojo nuo suoliuko ir patraukė link miestelio.

Simona etėjo prie seno suolelio ir atsisėdo ant jo. Simona sėdėjo ir grožėjosi ežeru. Mergaitė vis žvilgčiojo į takelį ir laukė kas ateis palaikyti jai kompanijos. Sima pasiemė savo telefoną ir pažiūrėjo į jį. Ten buvo kalnai praleistų skambučių. Tai aišku, kad nuo mamos.-pagalvojo Simona ir ištrynė visus praleistus skambučius. Tai padariusi Sima įmetė savo telefoną į rankinę ir vėl žiūrėjo į takelį. Mergaitei pabodo sėdėti nes niekas neatėjo.
-Tikrai kas nors ateis,-pasakė Simona sau ir vėl žiūrėjo į taką.

Štai taku žengė Cornell. Ji nedrąsiai prisėdo prie Simonos ir vis žvilgčiojo į ją.
-Sveika...- tyliu balseliu tarė Cornell. - mačiau tave čia seniau sėdint, bet vis nedrįsdavau prieiti...
Tvyrojo mirtina tyla...

Simona pamatė Cornell ir pasisveikino su ja:
-Sveika sveika. Kaip tau sekasi?
Sima pažiūrėjo į ežerą.
-Tai prisėsk,-pasakė Simona Cornell.
Simona padarė vietos Cornell ir parodė, kad gali prie jos atsisėsti. Mergaitė galvojo. Įdomu kada bus kita psichologijos pamoka?
-O, Cornell, tu į pamokas eini?-draugiškai paklausė Sima.

Cornell nusišypsojo, prisėdo ant suoliuko ir tarė:
-Sekasi normaliai. Mokslai dabar pagerėjo ir šiaip viskas klostosi puikiai. :] Į psichologijos pamoką tai visada stengiuosi eiti. Nes jei nelankyčiau būtų visokiausių nemalonumų su tėvais ir tai pat mokytojais, beje nukentėtų ir mano mokslai. Mergaitė pagalvojo: tikriausiai Simonai jau nusibodo, kad aš čia pliurpiu niekus...
- O tau kaip mokslai? :]

Nelly sužinojo, kad Cornell eina į pamokas. Sima apsidžiaugė ir pasakė:
-Man mokslai puikiai. Šauni mokytoja ir labai gerai su ja sutariam.
Simona pažvelgė į laikrodį.
-O, dieve! Jau antra dienos. Na gal aš jau eisiu,-pasakė Nelly mergaitei ir lėtai pradėjo eiti miestelio link. Nelly dar spėjo pasakyti:
-Iki.