Gėlių salonas

Taip.. Man reikia ko nors gaivinančio į mergaičių kambarį Šviesiojo ryto koledže - įėjus į kvapnų gėlių saloną pagalvojo mergina.
-Laba diena,-pasiteiravo už prekystalio stovėjęs vyras. -Ar galiu ką nors pasiūlyti?
-Aš..aš norėčiau kokios nors gaivinančios ir pritraukiančios gėlytės ar puokštės, - vos ne vos pratarė Jenny patraukliam pardavėjui.
-Galiu pasiūlyti šią ryškiai oranžinę herberą-ji tiesiog kerinti.. Ir ir be to ji dera prie jūsų žalių akių,-nusišypsojęs pasakė.
-Dėkui,-šiek tiek susigėdo.-Na,jei jau man ji taip tinka tuomet imu,kiek kainuos?-nuotaikingai pasakė Jennifer.
-Trys penkiasdešimt. Prašau,panele. Užsukite dar kartą.
-Dėkui,būtinai,iki,-blizgančiom akim tarė ji.

Annė atėjo į parduotuvėlę, bet nespėjo pasisveikint su jenny, ji labai greit nuėjo. mergina Priėjo prie prekystalio ir tarė:
-Sveikas,-ji pažvelgė į pardavėją ir šyptelėjo:- Ną ką gali pasiūlyti šį kart?
Vaikinas nužvelgė Annę:
-O tu švyti kaip niekada. kaip mama, kaip tėtis? Aš jiems nespėjau parašyti.
Annė šyptelėjo:
-Jie puikiai, deja mūsų katė negaluoja. Taigi grįžkime prie gėlių. Ką turi?
vaikinas pakraipė galvą ir pamastęs atsakė:
-Na nežinau, gavome daug gerberų.
Annės akys plykstelėjo:
-Gerberų? Nuostabu... Kokių spalvų?
-Raudona, rožinė, oranžinė, geltona..
-Ach, nesivargink, kaip ir aš puikiai žinai, kad imsiu raudonas,- nusikvatojo ji.
tada paėmė iš šalia stovinčios vazos dešimt gerberų ir davė broliui trisdešimt litų. Vaikinas paėmė pinigus ir įdėjo į kasą. tada šyptelėjo sesei ir tarė:
-iki sesyt.
Annė pasiėmė gėles ir pamojavo broliui:
-Ate broliuk.
tai tarusi ji apsisuko ir išėjo pro duris.

Sima atėjo į gėlių parduotuvę. Ten pamatė įvairiausių rūšių gėlių. Prie jos priėjo pardavėjas ir paklausė:
-Kokių gėlių norėtumėte nusipirkti?
Simona šiek tiek pagalvojo ir pasakė:
-Na norėčiau nusipirkti baltų rožių.
Pardavėjas linktelėjo ir padavė naujų baltų rožių.
-Bus 11 litų ir 10 centų.
Simona pradėjo ieškoti savo piniginės. Ją suradusi Simona sumokėjo pasiemė rožes ir išėjo iš parduotuvės.

Sarlett įėjo į parduotuvę,kurioje iškart tvokstelėjo gaivus gėlių kvapas.Ji giliai įkvėpė šio aromato ir žengė arčiau prekystalio. Iš už jo išlindo žavus jaunas vaikinas ir nusišypsojo.
-Kuo galėčiau padėti?- pasiteiravo jis.
-Kaip tai kuo...Gėlėm,žinoma,- ironiškai tarė Lett.
Vaikinas nusijuokė. Scarlett apžvelgė gėles.
-Mano koledžo kambariui reiktų akį traukiančių gėlių,- tarė mergaitė žvalgydamasi.
-Ahaa...Žiūrint ko ištiesų norėtum,- tarė pardavėjas žiūrėdamas į Scarlett.
-Gaaal...rožių,- garsiai mąstė Lett žiūrėdama į didelę vazą pilną raudonų ir juodų rožių,- šitos mane vilioja...
Ji parodė į tą didelę vazą.
-Taip,jos labai gražios,bet kambariui puošti rožės nelabai tiktų,jos tinka labiau dovanoti,- tarė vaikinas.
-Nesvarbu,man ir reikia kažko išskirtino,- šyptelėjo mergaitė.
-Na taip,kiek rožių reiktų?
-Kad būtų graži didelė puokštė...
Vaikinas paėmė raudonų,bei juodų rožių ir susuko į popierių.
-Ir vazą,jeigu turite,- tarė Lett.
Pardavėjas linktelėo ir įdėjo rožes į gražią nemažą vazą.
-Tiks?
-Žinoma,- nudžiugo Scarlett ir paėmė vazą.
-20 llitų,55 centai,- paskaičiavo pardavėjas.
Svarlett išsitraukė piniginę ir padavė pinigus.Įsidėjusi atgal piniginę tarė:
-Viso gero.
-Viso!- atsakė pardavėjas.
Mergaitė laikydama rankose vazą su rožėmis išėjo į žvarbų lauką.

Dorothy atėjo į gėlių saloną norėdama nusipirkti gėlių pagyvinti kambariui. Ji nuėjo prie prekystalio. Ten stovėjo žavus vaikinas ir šypsojosi. Jis paklausė:
-Ko norėtumėt?
-Aham... Matau čia yra daug įvairiausių gėlių. Gal galėtum kokių pasiūlyt?
Vaikinas apsidairė ir pasakė:
-Galiu pasiūlyt šaindien atvežtas gėles. Tai yra raudonos tulpės. Štai,-mostelėjo gėlių link pardavėjas.
Dorothy pasižiūrėjo į tą pusę kur mostelėjo vaikinas. Tulpės išties buvo nuostabios.
-Gerai. Tada paimsu penkias tulpes. Kiek kainuos?
Vaikinas paėmė iš vazos penkias tulpes ir pasakė:
-Bus 20 litų.
Jis apipurškė gėles vandeniu ir padavė Dorai. Ši paėmė gėles ir padavė vaikinui 20 litų kupiūrą ir nusišypsojusi jam išėjo.